arba nieko arba viskas vienu metu. bbd.

printemps

   Atėjo tas ilgai lauktas pavasaris. Visai greit. Žinoma, už lango dar yra sniego ir šalta, bet pas mane viduje jau pavasaris. Oras gražus, šviečia saulė, giedras dangus. Tikiuosi dabar toks ir bus ir greit atšils. Oi,  kiek mes planų turim pavasarį. Tikiuosi viską spėsim nuveikt. Jau tuoj ir vasara. Tuoj baigsis mokslo metai. Liko tik 3 mėnesiai ir truputį kai galėsim mest vadovėlius, važiuot prie jūros, valgyt daug ledų, be perstojo būt su draugais. Bet dar reik išlauk to, kas nevisai atėjo ;) na, manau jau greit galėsiu pūkinius paltus keis i plonus paltukus, kožas ; žieminius sunkius batus į batelius. Taip noriu vėl pamatyt žalią žolę. Taip noriu vėl kiekvieną dieną po pamokų eit į miestą, į sereikiškes. Važinėt dviračiais. Ir daug ko noriu. Žymiai daugiau ką galima nuveikt kai yra šiltas oras, kai nėra to purvo, šalčio, ir sniego.

   Taigi visus su pavasariu ;*. o aš pradėsiu eit anksti miegot, iki.

Smėlis saujoje





   Šiandien neėjau į mokyklą , turėjau daug laiko. Žiūrėjau senus daiktus, lentyną, su begale knygų. Apžiūrinėjau jas. Ir radau labai gerą, ploną Bruno Ferrero knygutę ' Rožės dvelksmas '. Net nežinojau , kad ją turiu. Atsiverčiau, perskaičiau visus pasakojimus. Radau vieną, kuris man labai patiko :

  

 " Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante. Staiga jos paklausė.

        - Mama, pagaliau pavyko susirasti draugą. Kaip jį išsaugoti?

      Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio. Laikydama rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė. Smėlis ėmė srūti pro pirštus ir kuo labiau gniaužė, tuo smarkaiu smėlis byrėjo. Kitą delną laikė atvirą : smėlis liko saujoje. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o paskui sušuko :

       - Supratau!"

   Nežinau kodėl, bet dabar taip pagalvojau , kad kaip norėčiau gaut laišką ( ne elektroninį ) iš Paryžiaus. Ar jis būtų nuo ten gyvenančios mano draugės, ar nuo draugo. Tiesiog, atsikelčiau saulėtą šeštadienį, nueičiau pažiūrėt į pašto dėžutę ir ten būtų įmestas vokas. Gražus vokas. Su štampu iš paryžiaus, ir pašto ženklu, kuriame būtų Eifelio bokštas. Jis bus nuo mano seniai matytos darželio draugės, kuri išsikraustė ten gyventi. Nežinau, kodėl visada tas Paryžius, Paryžius... Arba aš jį įsimylėjau, arba jis šiaip traukia. Nežinau kodėl jis bus iš to miesto ir kodėl jame bus tiek nedaug parašyta, bet man to pakaks :

   "Salut, Emilija,

Kaip tavęs pasiilgau. Ir žinai, aš Tau nieko dabar nepasakosiu. Kviečiu tave , atvažiuok pas mane į Paryžių. Aš Tau viską aprodysiu, eisim pasivaikščiot po miestą, apsipirkt, užkilsim į Eifelio bokštą ir galėsim eit kur tik norėsi. Parodysiu Tau geriausias kavinukes, kur einu dažniausiai ir kur yra skaniausia kava ir kruasanai. Gyvenu pačiam centre.Išrašysiu Tau kambarį, iš kurio atsiveria nuostabus Paryžiaus vaizdas. Tau tikrai patiks. Pakalbėsim pas mane, viską papasakosi kaip Lietuvoj einas, kaip sekas, kuom užsiimi ir aš tikiuosi šita dovana Tau patiks. Pameni, mes darželį buvom geriausios draugės, o po to laiko kai aš išvažiavau, beveik nebepalaikom ryšio. Todėl Tave ir kviečiu, kad atkurtumėm santykius ir pamatytum nuostabų miestą, ir šį mūsų susitikimą prisimintum visą gyvenimą.

   Linkėjimai iš Paryžiaus,

   Myliu,

   Julia.

P.S. voke yra dar vienas atvirukas, atidaryk jį ;)"

   Atidarau tą atviruką, o jame - bilietai...

     

chade

   Šiandien kažkokia nelaimėlių diena, ypač Godai.. :DDD Varėm į baseiną, žinoma, geras oras, net nesinori ten tūnot toj chloro kvapo pilnoj patalpoj, bet ką, padarysi kai praleidai mėnesį, gaila tėvų pinigų. (P.S. Goda, mes Italijoj slidinėjom :D*) . Važiuojam, išlipam iš trūlo, pasigirsta trenksmas, ar kaip pavadint. Mes kieme, troleibuso durys užsidaro, Goda : ,,Mano telefas trūle!..". iš pradžių nesusigaudžiau, bet pradėjom bėgt į kitą stotelę kur jis važiavo. Bėgam per gatvę, p* ar važiuoja mašinos ar ne, šoną skauda, viskas nebegaliu.. Iki stotelės dar koks 70 metrų, o treoleibusas jau nuvažiavęs... Žiūrim eina tokia panelė link mūsų IR SU GODOS MOBU RANKOJ. yay !! :DD gerasis žmogus, nepavogė, nors. Atidavė Godai atgal, mes padėkojom ir nuėjo. Kad Godos telefas ten buvo, mergina čj suprato , kad kažkokios beprotės bėgo nesveikai link troleibuso, o ant jo grindų buvo Godos išmanusis telefonas. Protinga mergiotė, protinga. Bučkis jai ;*

   Na ką, laukia mūsų Valentinas.. tas kalės vaikas. Vat ir nenuėjom pas jį. Finger jam . Deja, užsimanėm gert, o vanduo yra tik ten kur yra valentas. Bandėm visaip mūturiuotis, kaip musulmonės, su tais rankšluosčiais, kad neatpažintų, bet deja neišdrįsom žengt į valento ribas. :DDDD   Buvo linksma, pavalgėm ( kaip visada ) šokoladą pirtį ( hot chocolate) , pasifotkinom džekūzy, net žmonių beveik nebuvo ir viskas buvo perfecto. Kaip visad gailėjomės, kad nepasiemėm sportinės aprangos, į sport club'ą nuvaryt, taigi mes čia didžiausios sportininkės, kurios lanko baseiną.. :D

   GOda, su tavom visur būna nerealu, kai nenueinam į trenkes, ir mes, nelaimėlės, gerai kad viskas gerai baigias aišku, bet tame ir yra fainumas. myliu :* tikiuosi, jau kitą treniruotę ateisim..(pff, tikrai..:D)

turiu tikslą

 Susigalvojau sau tikslą iki vasaros. Kadangi mėgstu fotkint, tai kiekvieną dieną padarysiu po nuotrauką. Bet ką fotkinsiu, gal kiekvieną dieną išeis man įžvelgt kažką nepaprasto, o gal ir paprasto bet mielo ar gražaus. So, iki vasaros su šia diena liko 122dienos, tai turės būt 122 nuotraukos. Nesitikėkit, nebus jos tobulos, aš juk ne profesionalė, bet bandysiu ir gal tobulėsiu nors kiek. Nu tikiuosi pavyks ir tinginys manęs nepaveiks. Kas norėsit pažiūrėt , kelsiu pic į facebook'ą ir į naują blogspot'ą http://summer122.blogspot.com/  sekit ;*

grįžo vaidas ;O

   savaitgalis. Ne toks jau ir įdomus, bet ką padarysi. Keičia tvarkaraščius, nefaina, bet tai ką.. Ši savaitė visai įdomi buvo. Uždėjo breketus man. Tikėjaus, kad tiks labiau, bet nieko, iki liepos panešiosiu, nors gražūs dantukai bus (; Ketvirtadienį buvo Forum Cinema gimtadienis, ir tuo pačiu yomayo diena. Bilietai 6 lt. Žinoma kai ieškai paskutinę dieną bilietų, tai į gerą filmą vietų tikrai nerasi. Bet, radom kažkokiam su Kristina Aguilera "Burlesqa". Manėm, kad nesamonė, bet koks skirtumas, 6lt, vistiek daugiau nebuvo kur eit. Tai va, pažiūrėjom, ir visai patiko. Nebuvo toks blogas kaip įsivaizdavom. Filme nėra pagrindinės minties(manau), tiesiog 'pop corn'inis' filmas. Apie merginą iš kaimo, kuri nuvarė į LA, įsidarbino šokių (vos ne striptizo) klube 'Burlesqa'. Poto parodė kaip sugeba dainuot, tapo žvaigžde ir t.t. tiesiog , išsipildė merginos svajonė ;)

Penktadienį vakare išsikepiau šokoladinių keksiukų ir žiūrėjau penktadienio filmą. Tai va, tokia savaitė. Rytoj dar laukia namų darbai, ech.. einu geriau keksiukų pavalgyt. iki ;)*

nes aš jus nesveikai myliu

   kad jūs žinotmėt kaip aš jus dievinu. koks nesveikas ir nerealus laikas yra su jumis praleistas. ko tik mes nemokam ir negalim. su jumis visur prisidirbam, kur tik imanoma(kad liktu prisiminimu), visko ir visur išbandom, visko patiriam. tarp mūsų būna ir džiaugsmo, ir pykčio, ir paslapčių(kurias vistiek visos žinom) ir atviriausių išsipasakojimų, tik vardinčiau ir vardinčiau.. dabar pagalvojus liko tiek nedaug laiko kol mes visos drauge. žinoma, poto tikiuosi neišsiskirsim, jei išlakstysim į skirtingas mokyklas, bet dabar nerašysiu apie išsiskyrimą. prisimenam geriau visas nerealiausias akimirkas kartu, kiek visko buvo ir kiek visko patyrėm. kai aš su jumis susipažinau, tik praeitais metais, ir mes jau tokios artimos tapom ir tiek visko nuveikėm. rašau tą patį per tą patį, bet visada kartosiu jums tą patį : AŠ JUS MYLIU!!!(kažkaip nušnekėjau su tuo 'tą patį'xD). atsimenat, jūs, su kuriom buvau čekijoj. bauda, kai lūžom iš to fotiko dangtelio, mus visi supranta, neesmė, kad ir čekai ar ten kas kai kalbam lietuviškai.atsimenat kai varėm po kasyklas, "blogiau negu amerikoj" , kai lakstėm po viešbučius, tuos visus 'i love u' & 'i wanna f*ck u..', visokius turkus, kurie su skaiste lifte atsirado, sexiukus su skaistės koža ir nerdais, šokančius fontanus, šalomskienės krautuvėlę, šokoladinį berniuką, skaistės nuotraukas iš flešo, sobieski, skaistės aktyvumą, dezedorantų purškimus.blmb, per tas 4 dienas tiek visko buvo,ko tikrai nepamiršiu. atsimenat parčius, kai dar gerai švęsdavom. o poto lizdo bday ir pas gerdą, nu vistiek, nerealu.kai po pamokų kiekvieną dieną eidavom į miestą, į mūsų įvairiausias kavines ir greito maisto restoranus, rkioskus. kai eidavom į sereikiškes, reval hotel 17h, gedimino kalną. ir pamenat, tai būtinai turėsim padaryt ko nepadarėm rudenį. atsimenat, sakėm darysim picnika, bet tai atėjo žiema ir nespėjom, bet dabar pavasarį būtinai turėsim. išsikepsim kiekviena kokių sausainių ar pyragų, į termosą pasidarysim karštos arbatos ar kavos ir eisim į sereikiškių parką. taip laukiu jau pavasario ir vasaros, bet tuo pačiu ir nenoriu, nes vistiek, kasdien jau nesimatysim vėliau, bet tikiuosi taip paprastai neišsiskirsim. tik žinokit dabar ir visada, kad aš jus žiauriai nesveikai myliu ir kad jūs esat nerealios, ir nepakartojamos. ;*** <3 

   Ir vėl baigėsi tas savaitgalis. Vėl į tą mokyklą, kurioj nėra ką veikt. Iš vis, laikas per greit lekia, šitie pusę metų, kurie praėjo žiauriai greit kažkokie lievi, nieko gero nenutiko ir nemanau kad nutiks. Arba šiaip man dabat tiesiog lieva nuotaika. Daug kas pasikeitė per šiuos metus, bet nemanau , kad į gerą pusę. Kitiems gal atrosys kitaip, bet man atrodo taip. 7 klasė buvo žymiai fainesnė, tie metai buvo ilgi, bet jie ir praėjo nerealiai, o šie ...  bb kažkoks. Ai, čia turbūt nuotaika, gal ji ir praskaidrės, o gal ir ne. Ai dar daug parašyčiau, bet dabar labai tingiu. iki