arba nieko arba viskas vienu metu. bbd.

printemps

   Atėjo tas ilgai lauktas pavasaris. Visai greit. Žinoma, už lango dar yra sniego ir šalta, bet pas mane viduje jau pavasaris. Oras gražus, šviečia saulė, giedras dangus. Tikiuosi dabar toks ir bus ir greit atšils. Oi,  kiek mes planų turim pavasarį. Tikiuosi viską spėsim nuveikt. Jau tuoj ir vasara. Tuoj baigsis mokslo metai. Liko tik 3 mėnesiai ir truputį kai galėsim mest vadovėlius, važiuot prie jūros, valgyt daug ledų, be perstojo būt su draugais. Bet dar reik išlauk to, kas nevisai atėjo ;) na, manau jau greit galėsiu pūkinius paltus keis i plonus paltukus, kožas ; žieminius sunkius batus į batelius. Taip noriu vėl pamatyt žalią žolę. Taip noriu vėl kiekvieną dieną po pamokų eit į miestą, į sereikiškes. Važinėt dviračiais. Ir daug ko noriu. Žymiai daugiau ką galima nuveikt kai yra šiltas oras, kai nėra to purvo, šalčio, ir sniego.

   Taigi visus su pavasariu ;*. o aš pradėsiu eit anksti miegot, iki.

Smėlis saujoje





   Šiandien neėjau į mokyklą , turėjau daug laiko. Žiūrėjau senus daiktus, lentyną, su begale knygų. Apžiūrinėjau jas. Ir radau labai gerą, ploną Bruno Ferrero knygutę ' Rožės dvelksmas '. Net nežinojau , kad ją turiu. Atsiverčiau, perskaičiau visus pasakojimus. Radau vieną, kuris man labai patiko :

  

 " Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante. Staiga jos paklausė.

        - Mama, pagaliau pavyko susirasti draugą. Kaip jį išsaugoti?

      Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio. Laikydama rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė. Smėlis ėmė srūti pro pirštus ir kuo labiau gniaužė, tuo smarkaiu smėlis byrėjo. Kitą delną laikė atvirą : smėlis liko saujoje. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o paskui sušuko :

       - Supratau!"

   Nežinau kodėl, bet dabar taip pagalvojau , kad kaip norėčiau gaut laišką ( ne elektroninį ) iš Paryžiaus. Ar jis būtų nuo ten gyvenančios mano draugės, ar nuo draugo. Tiesiog, atsikelčiau saulėtą šeštadienį, nueičiau pažiūrėt į pašto dėžutę ir ten būtų įmestas vokas. Gražus vokas. Su štampu iš paryžiaus, ir pašto ženklu, kuriame būtų Eifelio bokštas. Jis bus nuo mano seniai matytos darželio draugės, kuri išsikraustė ten gyventi. Nežinau, kodėl visada tas Paryžius, Paryžius... Arba aš jį įsimylėjau, arba jis šiaip traukia. Nežinau kodėl jis bus iš to miesto ir kodėl jame bus tiek nedaug parašyta, bet man to pakaks :

   "Salut, Emilija,

Kaip tavęs pasiilgau. Ir žinai, aš Tau nieko dabar nepasakosiu. Kviečiu tave , atvažiuok pas mane į Paryžių. Aš Tau viską aprodysiu, eisim pasivaikščiot po miestą, apsipirkt, užkilsim į Eifelio bokštą ir galėsim eit kur tik norėsi. Parodysiu Tau geriausias kavinukes, kur einu dažniausiai ir kur yra skaniausia kava ir kruasanai. Gyvenu pačiam centre.Išrašysiu Tau kambarį, iš kurio atsiveria nuostabus Paryžiaus vaizdas. Tau tikrai patiks. Pakalbėsim pas mane, viską papasakosi kaip Lietuvoj einas, kaip sekas, kuom užsiimi ir aš tikiuosi šita dovana Tau patiks. Pameni, mes darželį buvom geriausios draugės, o po to laiko kai aš išvažiavau, beveik nebepalaikom ryšio. Todėl Tave ir kviečiu, kad atkurtumėm santykius ir pamatytum nuostabų miestą, ir šį mūsų susitikimą prisimintum visą gyvenimą.

   Linkėjimai iš Paryžiaus,

   Myliu,

   Julia.

P.S. voke yra dar vienas atvirukas, atidaryk jį ;)"

   Atidarau tą atviruką, o jame - bilietai...

     

chade

   Šiandien kažkokia nelaimėlių diena, ypač Godai.. :DDD Varėm į baseiną, žinoma, geras oras, net nesinori ten tūnot toj chloro kvapo pilnoj patalpoj, bet ką, padarysi kai praleidai mėnesį, gaila tėvų pinigų. (P.S. Goda, mes Italijoj slidinėjom :D*) . Važiuojam, išlipam iš trūlo, pasigirsta trenksmas, ar kaip pavadint. Mes kieme, troleibuso durys užsidaro, Goda : ,,Mano telefas trūle!..". iš pradžių nesusigaudžiau, bet pradėjom bėgt į kitą stotelę kur jis važiavo. Bėgam per gatvę, p* ar važiuoja mašinos ar ne, šoną skauda, viskas nebegaliu.. Iki stotelės dar koks 70 metrų, o treoleibusas jau nuvažiavęs... Žiūrim eina tokia panelė link mūsų IR SU GODOS MOBU RANKOJ. yay !! :DD gerasis žmogus, nepavogė, nors. Atidavė Godai atgal, mes padėkojom ir nuėjo. Kad Godos telefas ten buvo, mergina čj suprato , kad kažkokios beprotės bėgo nesveikai link troleibuso, o ant jo grindų buvo Godos išmanusis telefonas. Protinga mergiotė, protinga. Bučkis jai ;*

   Na ką, laukia mūsų Valentinas.. tas kalės vaikas. Vat ir nenuėjom pas jį. Finger jam . Deja, užsimanėm gert, o vanduo yra tik ten kur yra valentas. Bandėm visaip mūturiuotis, kaip musulmonės, su tais rankšluosčiais, kad neatpažintų, bet deja neišdrįsom žengt į valento ribas. :DDDD   Buvo linksma, pavalgėm ( kaip visada ) šokoladą pirtį ( hot chocolate) , pasifotkinom džekūzy, net žmonių beveik nebuvo ir viskas buvo perfecto. Kaip visad gailėjomės, kad nepasiemėm sportinės aprangos, į sport club'ą nuvaryt, taigi mes čia didžiausios sportininkės, kurios lanko baseiną.. :D

   GOda, su tavom visur būna nerealu, kai nenueinam į trenkes, ir mes, nelaimėlės, gerai kad viskas gerai baigias aišku, bet tame ir yra fainumas. myliu :* tikiuosi, jau kitą treniruotę ateisim..(pff, tikrai..:D)

turiu tikslą

 Susigalvojau sau tikslą iki vasaros. Kadangi mėgstu fotkint, tai kiekvieną dieną padarysiu po nuotrauką. Bet ką fotkinsiu, gal kiekvieną dieną išeis man įžvelgt kažką nepaprasto, o gal ir paprasto bet mielo ar gražaus. So, iki vasaros su šia diena liko 122dienos, tai turės būt 122 nuotraukos. Nesitikėkit, nebus jos tobulos, aš juk ne profesionalė, bet bandysiu ir gal tobulėsiu nors kiek. Nu tikiuosi pavyks ir tinginys manęs nepaveiks. Kas norėsit pažiūrėt , kelsiu pic į facebook'ą ir į naują blogspot'ą http://summer122.blogspot.com/  sekit ;*

grįžo vaidas ;O