ou, it's christmas

   Šį Kalėdų rytą atsibudau lygiai 9 h, kaip tyčia :D. Variau , pažadint tėvus, o brolį palikom toliau miegot. Ėjom pakuot kiekvienas savo dovanų. Ačiū laurai už autobusiuką ir tą neapsakomai ilgą ir mane nustebinantį laišką ;*. Tikrai labai patiko ir likau sužavėta ;).Taigi, kai dovanų po egle nebeliko su šypsenom veide ir gera nuotaika valgėm pusryčius. Poto dar kažkiek laiko praleidau veltui, o dabar tuoj važiuosiu pas savo draugę - Ingridą. Pasibūvosim pas ją, nakvosiu. Kaip faina, kad man tėvai leido susitikt per Kalėdas su drauge , nes visada aiškindavo, kad tai šeimos šventė. Na, gal taip ir yra, bet su jais atsibuvau ir dabar esu laiminga , kad kitą šios puikiuos dienos dalį praleisiu su gera drauge. Dar beje, savo balkone, iš esančio sniego pastatėm kartu su mama besmegenį. Netobulas, bet linksmas ir fainas. Jei norit, pažiūrėkit, facebook'e įdėjau nuotrauką.

   Na, o jūs dar kartą sveikinu su šia švente.;)*

jau

   Jau praėjo pusę 8os klasės, jau atėjo Kalėdų atostogos, jau tuoj švęsim jas ir Naujuosius. Aš nemaniau , kad viskas taip greit ateis. Bet yra kas yra ir dabar reik gerai atšvęst šventes ir puikiai praleist atostogas. Pagaliau galėsiu normaliai išsimiegot, nors ir atsikelsiu kai bus praėję pusę dienos , bet nors jausiuos gerai. Pasiilgsiu jūsų visų, bet aišku nieks mums netrukdys susitikt. Galėsim betkada jei tik viena ar kita niekur neišvarys. Nieko čia daug nerašysiu, kad netingėtumėt skaityt, nes ir tai jau kiekvienai individualiai parašiau ir viską žinot, bet dar kartą palinkėsiu jums šiltų, jaukių, gerų, linksmų , nuostabių šventų Kalėdų ir dar įspūdingesnių ir geresnių 2011 metų ! ;*

my dream came true

Šiandien mano gimtadienis. Mane pažadino tėvų dainavimas 'su gimimo diena'. Rankoje mama laikė torto gabaliuką su įsmeigtom dviem žvakutėm '14'. Padainavo, padavė dovaną. Tai buvo baltas vokas. Jį atidarius radau atviruką su Paryžiaus vaizdu. Galvoju, ot dovana - atvirukas... Perskaičiau kas jame buvo parašyta : dovana - KELIONĖ Į PARYŽIŲ. Aš iš pradžių maniau, kad jie juokauja, bet čia jau būtų bet žiauru. Aš net apsiverkiau iš to džiaugsmo , kad galėsiu nuvykt į paryžių, pagaliau. Visą gyvenimą norėjau nuvažiuoti ten. Dėl parduotuvių, dėl vaizdo, žmonių, stiliaus, Eifelio bokšto, prancūzų kalbos. Jie tai žinojo, bet kai anksčiau paklausdavau ar važiuosim į Paryžių, atsakydavo : nu tai nežinom, gal jei niekur kitur nevažiuosim, 'nu' pažiūrėsim... Jau maniau kol nuvažiuosiu su tėvais, tai jau pati greičiau susitaupysiu pinigus ir viena nuvarysiu. Bet dabar tai gavau dovanų ir esu pats laimingiausias žmogus pasaulyje! Tai geriausia kada nors mano gauta dovana.

pirmasis sniegas

Ir pagaliau atėjo ta žiema. Pirmasis sniegas. Gal jis tuoj ir ištirps, bet vistiek faina, kad nors kiek prisnigo. Kaip jauku, kai vakare eini pro Vilniaus senamiestį, pro siauras gatveles, pro žibintų šviesas matai krintantį smulkų sniegą. Jei dar pasnigs, matysim kaip prie mokyklos vaikai mėtysis sniego gniūžtėm, statys besmegenius, voliosis ir džiaugsis juo. Sniegas mane nuteikia į Kalėdinę nuotaiką. Nors aš jų ir nelaukiu, bet vistiek šilta ir jauki nuotaika pasidaro matant sningant, matant ant parduotuvių iškabinėtas lemputes kalėdų senelio kontūru. Nors kieme žiauriai šalta, o aš nekenčiu šalčio, bet man patinka, kad ateina žiema.

laukiam laukiam!

Vakar buvo nereali diena šūlej. Buvo Godos gimtadienis, visi prie laiptų per visą mokylą dainavom jai 'su gimimo diena!'. Šiaip, man kažkaip pamokos buvo lengvos. Per pertrauką kažkaip pradėjom žaist visokias gaudynes, slėpynes, kojytę ir visokius pradinių klasių žaidimus. Buvo linksma, prisiminėm senus laikus kai buvom maži, visi aišku žiūrėjo į mus kaip į kokius 'debilus', budinčios mokytojos aišku neleido, nes negalima lakstyt ir t.t. bet tai kam rūpi. Tai linksminomės kaip sakant per pertraukas, o dabar visos laukiam Godos party. Jau va tuoj turiu išeit. Paskubomis čia rašau.
Varysim dabar į "Harry Poter'į", poto pas Godą į namučius, bus plotas, visos nakvosim, ant viso garso gros muzika ir bus nerealu!!! Wohooo , jau pagaliau atėjo ši diena. Ouj švęsim mes kaip švęsim! Myliu ! <3

no valentino

Ačiū Goda už šią dieną, prisižvengėm kaip visada beeidamos į baseiną ir baseine. Krč, nuvarom, dar 20 min iki treniruotės pas Valentiną (<3)!! Nu tai ką, pasibuvom pirtį, pavalgėm, pasipliuškenom džekūzi ir prisiminėm, kad mums skauda raumenis. Abi galvojam : "gal neinam pas tą Valentiną... iki varžybų dar 'net' 4 treniruotės... tai ką, vieną kart ir nenueisim...o gal nueinam? ai tas pats, skauda juk raumenis, nepaplauksim, dar Valentinui gelbėt teks". Tai ir va, pasilikom moterų džekūzi ir beveik visą laiką ten buvom. Nardėm, belenką darėm, ir man patiko (tikiuosi ir tau :D*). Dar žinok eisim prisibūsim per atostogas, kaukių atsinešim, šokolado, eisim į sporto klubą, į yogą į visur ir bus unreal! Tada nereiks galvot apie jokį Valentiną nes, bus atostogos! (nors šiaip kartais ir visai faina apie jį pagalvot). Bet dabar dar laukia mūsų 'diždiulės' varžybos, tai kad reiks padirbėt, Goda.Nu bet dabar nenuėjom tai nenuėjom, ir praleidom ten tiek pat laiko keik ir būtų buvus treniruotė. Ir geriausia kai tokia mergaitė iš mūsų grupės prie spintelių man sako : kodėl baseine nebuvai? Krč, nemaniau, kad dar prisimins mane..:D Tai tipo pasakiau buvo gimtadienis Godutės ir šventėm, uoj kaip šventėm, aišku Valentinui tai napatiks, tipo kad galim drauges ir į trenkę atsivest ir t.t, bet jis negali pykt ant mūsų, nes per daug mus myli.
Žodžiu, Goda, aš TAVE myliu ir ačiū, kad esi ir einam abi į baseiną ;*

draugai?..

Ji sako,  kad turi daug draugų. Jos draugai beveik visa mokykla. Eidama per vieną mokyklos aukštą ji pasibučiuoja mažiausiai su 10 žmonių. Kiekvieną savaitgalį jai būną 'tūsai' kur ją supa mažiausiai 50 žmonių - ji mano, jog jie jos draugai. Bet jie būna su ja tik todėl, nes ji graži, ji stilingai rengiasi, ją visi mėgsta ir jos tėvai turtingi. Ji tuos žmones vadina savo tikrais draugais, jai atrodo, kad gali jais pasitikėt.. Ji turi jų daug ir nevertina nei vieno... o gali turėt nors tik vieną draugą, bet kuris su tavimi bus bet kokią akimirką -  liūdną ar smagią, kuris tave supras, kuriam galėsi išsipasakot ir kuriuo galėsi pasitikėt. Gal JI supras, kad tikrus draugus reik vertint ir ką galima vadint tikrais draugais...

Džiaugsmo ašaros

Visada norėjau turėti tą, kuris su manim žaistų kol aš bučiau maža,pavyzdžiui vyresnį brolį, kuris man padėtų ruošt pamokas, apgintų mokykloj... Aš jo neturėjau, bet turiu dabar, kuris ką tik gimė, ir kai aš už jį jau 100 metų vyresnė, manau jam suteiksiu kažkiek džiaugsmo kiek norėjau pati iš vyresnio brolio ar sesės. Kai jis bus mano amžiaus, aš jau būsiu užaugus, bet būsiu su juo tikrai. Aš vistiek manau, kad jam bus 'faina' turėt vyresnę sesę, kuri jį nusives į kiną, paims į kokią kelionę, supažindins su savo draugais ar tiesiog pakalbės..