ou, it's christmas

   Šį Kalėdų rytą atsibudau lygiai 9 h, kaip tyčia :D. Variau , pažadint tėvus, o brolį palikom toliau miegot. Ėjom pakuot kiekvienas savo dovanų. Ačiū laurai už autobusiuką ir tą neapsakomai ilgą ir mane nustebinantį laišką ;*. Tikrai labai patiko ir likau sužavėta ;).Taigi, kai dovanų po egle nebeliko su šypsenom veide ir gera nuotaika valgėm pusryčius. Poto dar kažkiek laiko praleidau veltui, o dabar tuoj važiuosiu pas savo draugę - Ingridą. Pasibūvosim pas ją, nakvosiu. Kaip faina, kad man tėvai leido susitikt per Kalėdas su drauge , nes visada aiškindavo, kad tai šeimos šventė. Na, gal taip ir yra, bet su jais atsibuvau ir dabar esu laiminga , kad kitą šios puikiuos dienos dalį praleisiu su gera drauge. Dar beje, savo balkone, iš esančio sniego pastatėm kartu su mama besmegenį. Netobulas, bet linksmas ir fainas. Jei norit, pažiūrėkit, facebook'e įdėjau nuotrauką.

   Na, o jūs dar kartą sveikinu su šia švente.;)*

jau

   Jau praėjo pusę 8os klasės, jau atėjo Kalėdų atostogos, jau tuoj švęsim jas ir Naujuosius. Aš nemaniau , kad viskas taip greit ateis. Bet yra kas yra ir dabar reik gerai atšvęst šventes ir puikiai praleist atostogas. Pagaliau galėsiu normaliai išsimiegot, nors ir atsikelsiu kai bus praėję pusę dienos , bet nors jausiuos gerai. Pasiilgsiu jūsų visų, bet aišku nieks mums netrukdys susitikt. Galėsim betkada jei tik viena ar kita niekur neišvarys. Nieko čia daug nerašysiu, kad netingėtumėt skaityt, nes ir tai jau kiekvienai individualiai parašiau ir viską žinot, bet dar kartą palinkėsiu jums šiltų, jaukių, gerų, linksmų , nuostabių šventų Kalėdų ir dar įspūdingesnių ir geresnių 2011 metų ! ;*

my dream came true

Šiandien mano gimtadienis. Mane pažadino tėvų dainavimas 'su gimimo diena'. Rankoje mama laikė torto gabaliuką su įsmeigtom dviem žvakutėm '14'. Padainavo, padavė dovaną. Tai buvo baltas vokas. Jį atidarius radau atviruką su Paryžiaus vaizdu. Galvoju, ot dovana - atvirukas... Perskaičiau kas jame buvo parašyta : dovana - KELIONĖ Į PARYŽIŲ. Aš iš pradžių maniau, kad jie juokauja, bet čia jau būtų bet žiauru. Aš net apsiverkiau iš to džiaugsmo , kad galėsiu nuvykt į paryžių, pagaliau. Visą gyvenimą norėjau nuvažiuoti ten. Dėl parduotuvių, dėl vaizdo, žmonių, stiliaus, Eifelio bokšto, prancūzų kalbos. Jie tai žinojo, bet kai anksčiau paklausdavau ar važiuosim į Paryžių, atsakydavo : nu tai nežinom, gal jei niekur kitur nevažiuosim, 'nu' pažiūrėsim... Jau maniau kol nuvažiuosiu su tėvais, tai jau pati greičiau susitaupysiu pinigus ir viena nuvarysiu. Bet dabar tai gavau dovanų ir esu pats laimingiausias žmogus pasaulyje! Tai geriausia kada nors mano gauta dovana.